Prieš metus prasidėjęs Europos Bendrijų iniciatyvos Equal programos projektas „Neįgaliųjų verslo plėtros bendrija“ apibendrina pirmuosius nuveiktus darbus. Per šį laiką šešiuose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje įkurti neįgaliųjų verslo plėtros centrai, kuriuose teikiamos konsultavimo, mokymo, darbo paieškos ir tarpininkavimo įdarbinant bei biuro paslaugos, sukurta virtuali darbo birža, į kurią gali kreiptis ne tik darbo ieškantys neįgalieji, bet ir tokių darbuotojų besižvalgantys darbdaviai. Praėjusią savaitę aptarta, kaip konkrečiai tai sekėsi įgyvendinti šią veiklą pirmajam pradėjusiam Vilniaus neįgaliųjų verslo plėtros centrui.
Populiariausia – darbo paieškos ir tarpininkavimo įdarbinat paslauga
Vilniaus neįgaliųjų verslo plėtros centro (NVPC) suteiktas paslaugas pagal jų poreikį neįgaliesiems galima suskirstyti taip: darbo paieškos ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis pasinaudojo 43 proc. besikreipusiųjų, konsultacijų prireikė 35 proc. neįgaliųjų, į mokymus įsitraukė 12 proc. centro klientų, o biuro paslaugų prireikė 10 proc. neįgaliųjų.
Pasak NVPC konsultantės Virginijos Dambrauskaitės, per metus dėl darbo paieškos į centrą kreipėsi daugiau nei 200 įvairią negalią turinčių žmonių. Deja, didelė dalis jų ateina nežinodami ko nori, nesugeba objektyviai įvertinti savo gebėjimų. V.Dambrauskaitė apgailestavo, kad nemažai besikreipiančiųjų akcentavo savo negalią ir reikalavo išskirtinių sąlygų ar didelio darbo užmokesčio, neatitinkančio jų kompetencijos. Todėl nenuostabu, jog padėti įsidarbinti pavyko tik per 20 neįgaliųjų.
„Bet galime pasidžiaugti ir motyvuotais neįgaliaisiais, kurie atėjo žinodami, ko nori ir ką gali. Tokie žmonės mūsų sąrašuose neužsibūna – darbą jiems surandame gana greitai, – mintimis dalijosi V.Dambrauskaitė. – Kai į mus kreipiasi darbo ieškantis neįgalusis, pirmiausia kreipiamės į mūsų partnerius – socialines įmones, kuriose jau dirba neįgalieji. Tokių turime išties nemažai – tai UAB „Arma“, UAB „Smiltainis ir ko“, UAB „Tagatis“, UAB „Liregus“, UAB „Rolvinkas“. Smagu, kad yra įmonių, kurios pačios kreipiasi į mus, norėdamos įdarbinti neįgaliuosius. Tai UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Orbika“, UAB „Doklas“, HOSTEL (jaunimo nakvynės namai). Daugumą jų įdarbinti neįgaliuosius skatina naujasis Užimtumo rėmimo įstatymas, numatantis, kad už įdarbintą neįgalųjį žmogų darbdavys gaus subsidijas. Deja, neįgaliųjų organizacijos sudaro tik labai nedidelę darbdavių dalį.“
Pasak V.Dambrauskaitės, dar viena tendencija - darbdaviai reikalauja išsilavinusio, kvalifikuoto darbuotojo, o į centrą kreipiasi neįgalieji, dažnai net neturintys vidurinio išlavinimo, nekalbant apie kitas kompetencijas (kompiuterinį raštingumą, užsienio kalbų žinias, profesinę kvalifikaciją) ir, deja, net nenorintys mokytis ar kelti savo profesionalumą.
Straipsnis parengtas pagal http://www.biciulyste.lt/